Trumpai – knyga man labai patiko. Nors gyvenime tikrai nemoku žaisti šachmatais, o perkaičiusi knygą supratau, kad jie yra tikrai sunkus žaidimas, esu maloniai nustebinta, kad knyga man labai patiko. Nemaniau, kad yra įmanoma parašyti knygą, kuri būtų apie vieną sporto rūšį ir nebūtų nuobodi. Lengvai skaitėsi, knygos istorija irgi tikrai nepaprasta. Aišku didžiojojo dalyje knygos rašoma apie tai kaip žaisti ar kaip žaidžia šachmatais, tačiau skaityti tikrai ne prailgo. Kūrinys tikrai išbaigtas, pabaigos gal panašios ir tikėjausi, tačiau šiek tiek nustebino, ir gale Betės išėjimas pažaisti mieste su senoliais, padarė įspūdį, tarsi nieko reikšmingo jos gyvenime knygos pabaigoje nebūtų nutikę ir ji tiesiog išėjo toliau žaisti. Patiko stiprus ryšis su globėja, nors ši ir išgerdavo ir šiaip buvo keista, tačiau kiek ji stengėsi dėl Betės, neatimė iš jos laimėtų jos pinigų, palaikė ir kartu keliavo. Labai patiko ryšis su valytoju, atrodytų tarsi ir nieko, tačiau kiek tai jai pagelbėjo. Tai tikrai nėra tik knyga apie šachmatus, tai yra stipriau. Tai pasimetusios mergaitės bandymas išgyventi ir prisitaikyti nedraugiškame pasaulyje, vieninteliu jai žinomu būdu – žaidžiant šachmatais. Tikrai patiko.