Viena geriausių mano skaitytų knygų! Viena iš nedaugelio, kurias skaitydama verkiau. Tai nepaprastai stipri knyga. Paprastai ir labai lengvai skaitomas tekstas. Nuostabi istorija apie brolį ir sesę, kuriems tokiems jautiems teko tiek daug išgyventi. Labai džiaugiuosi, kad pirmą perkaičiau knygą, o tada mačiau filmą. Nors filmas man tikrai labai patiko (ypač jautri vieta buvo, kai jie visi traukinyje dainavo), tačiau pasakojimai knygoms niekada neprilygs. Labai normalu, kad romanas kritikų dažnai buvo vertinamas kaip paviršutiniškas. . Prie kaltinimų autorei, neva neįsigilinus į tematiką, prisideda ir itin lengvas rašymo stilius.Knygos puslapiai vertėsi labai sparčiai, todėl knygą perkaičiau vos ne vienu prisėdimu, kol mažasis miegojo pietų miegelio. Romanas tikrai nėra prastas, kad ir lengvai ir greitai perskaitomas, manau kaip tik tai suteikia jam žavesio – vis norisi skaityti toliau, o kasgi nutiks tenai, kituose knygos puslapiuose. Man pačiai labai trūko stipresnės pabaigos, norėjosi sužinoti, kaip jiems pavyko grįžti dar akivaizdžiai sovietų okupacijos metais, kas jų laukė grįžus namo, su kokiais stereotipais teko susidurti ir kaip gyventi su praeities potyriais... Tačiau autorė tai paliko mūsų kiekvieno fantazijai. Suprantu, kad visa ši istorija sukurta, remiantis tik istoriniais faktais, bet man pritrūko stipresnės pabaigos. Laukiu nesulaukiu kol perskaitysiu kitas šios autorės knygas.